Siekiant sumažinti kainų atotrūkį su Lenkija ir paskatinti vežėjus degalus vėl pirkti Lietuvoje, ekspertai siūlo nustatyti konkurencingą dyzelino akcizą, kuris galėtų siekti 440 eurų už 1000 litrų. Iškastinio kuro vartojimą siūloma mažinti ne didinant mokesčius degalams, o spartinant žaliąją transformaciją transporte.
Lietuvos degalų akcizų politika tarptautinius vežėjus verčia dyzeliną pirkti Lenkijoje – didžioji dalis bendrovių degalus įsigyja kaimyninėje šalyje, nes skaičiuodamos kiekvieną centą renkasi pigesnę alternatyvą. Ekspertai pabrėžia: jeigu kainų skirtumas išliks ar dar labiau didės, vežėjai į Lietuvos degalines sugrįš tik tuomet, kai akcizų lygis bus panašus į taikomą Lenkijoje.
Šių metų sausį-liepą dyzelino pardavimams toliau krentant, degalinių tinklai skaičiuoja nuostolius ir priversti imtis drastiškų priemonių – uždaryti degalines pasienyje, trumpinti darbuotojų darbo laiką. 2025-2026 m. Lietuvoje numatytas bendras dyzelino akcizo dyzelinui padidėjimas net 47,5 proc. – taip sparčiai Lietuvoje neaugo joks kitas mokestis.
Šių metų sausio-gegužės mėnesiais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu – tai beveik triskart daugiau, nei buvo prognozavusi Finansų ministerija. Ekspertai pažymi, kad degalų akcizų didinimas nepasiekė numatytų tikslų.
Daugiau nei 20 verslo organizacijų paragino valdžios institucijas peržiūrėti degalų akcizų politiką. Išplatintame atvirame laiške raginama pristabdyti 2026 metais numatomą tolesnį akcizų didinimą ir kuo greičiau susitarti su kaimyninėmis Lenkija, Latvija ir Estija dėl akcizų tarifų suderinimo.
Sprendimas nuo šių metų padidinti akcizus degalams jau turi neigiamų pasekmių ekonomikai ir valstybės biudžeto surinkimui. Visgi verslo atstovai ragina ne ieškoti kaltųjų, bet žiūrėti į priekį ir pristabdyti sekančią akcizų didinimo bangą 2026 m., kuri gali turėti katastrofiškų padarinių Lietuvos ekonomikai.
Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą: tikėtina, kad kartu su kylančiu darbo užmokesčiu ir energetikos kainomis degalai turės didžiausią poveiki infliacijai bent kelis artimiausius mėnesius.
Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms. Augančios degalų kainos ir plati elektromobilių pasirinkimo galimybė skatina lietuvius permąstyti įprastus mobilumo įpročius, o valstybės teikiama parama ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra dar labiau palengvina šį perėjimą.
Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų ieško kaimyninėse šalyse. Ekspertai baiminasi, kad ši tendencija gali neigiamai atsiliepti valstybės finansams ir siūlo ieškoti sprendimų. Vienas jų – tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl akcizų tarifų suvienodinimo.
Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu“, nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį ir prisiimant nemenką riziką.
Naujieji metai transporto sektorių pasitiks ir naujais iššūkiais: didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas, reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų.
Gruodžio 11 dieną Panevėžio aplinkkelyje, Via Baltica kelyje, oficialiai atidarytas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Eldrive“ elektromobilių įkrovimo parkas. Kaip teigė bendrovės „Eldrive“ vadovas Tomas Tamašauskas, vienu metu jame galės krautis net 20 elektromobilių, o bendros investicijos į projektą siekia daugiau kaip du milijonus eurų.
Darbą pradėjusio naujos kadencijos Seimo laukia nelengvas uždavinys – į nacionalinę teisę perkelti Atsinaujinančių išteklių direktyvą (RED III). Ši direktyva reikšmingai keis Lietuvos transporto sektorių, kuris bus įpareigotas didinti žaliosios energijos naudojimą, o degalų pardavėjai – pasiūlyti daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių. Kas keisis ir kokie iššūkiai laukia Lietuvos verslo?
Ne vienerius metus viešumoje vyravusi nuomonė, esą elektromobilių skaičius keliuose reikšmingai padidės tik tuomet, kai atsiras daugiau viešų elektros įkrovos stotelių, šiandien nebeatitinka realybės. Įkrovos stotelės šalyje statomos milžiniškais tempais, tačiau elektromobilių pardavimai šlubuoja.
Seime prasideda diskusijos dėl svarbios europinės direktyvos perkėlimo į Lietuvos įstatymus. Ekspertų teigimu, būsimi politikų sprendimai turės reikšmingos įtakos verslui ir gyventojams, todėl ragina nedelsti ir direktyvos svarstymą pradėti greičiau.
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie ekologiją, transporto ir logistikos sektorius yra spaudžiamas į kampą – keliami aukšti tvarumo reikalavimai, kuriuos įgyvendinti reikia per labai trumpą laiką. „LINAVA“ pažymi – reikia nepamiršti, kad Europoje tradicinį kurą vis dar naudoja 95 proc. sunkvežimių.
Visuomenėje paplitusi nuomonė, esą degalinės savavališkai nustato dideles degalų kainas tėra niekuo nepagrįstas mitas, teigia ekspertai. Dažnai keliamas klausimas, kodėl naftos kainoms krentant automatiškai nemažėja degalų kainos degalinėse, parodo, kad visuomenė ne itin domisi tuo, kad didelę kuro kainos dalį sudaro mokesčiai.
LIEPA gretas papildė nauji nariai – lyderiaujančios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bendrovės „Eldrive Lithuania“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „In Balance grid“. Šių metų pradžioje LIEPA nare tapo ir elektromobilių įkrovimo bendrovė „Eleport“.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l.
Degalinės teigia susiduriančios su augančia degalų vagysčių problema. Pasak degalinių atstovų, vagys įžūlėja – tai daro ir vidury dienos, kuro vagia tiek, kad grėstų administracinė nuobauda. Verslas siūlo griežtinti atsakomybę. Teisės ekspertai pastebi, baudžiamosios atsakomybės griežtinimas nebūtinai padėtų.