Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėn. Lietuvoje parduota 1,58 mlrd. litrų dyzelino – 13,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį. Palyginimui, metų pradžioje Finansų ministerija prognozavo tik 6 proc. dyzelino rinkos kritimą.

Per šį laikotarpį dyzelino pardavimai mažėjo daugelyje Lietuvos savivaldybių, tačiau labiausiai smuko tose, kurios yra netoli Lenkijos sienos ir pro kurias vyksta didžiausi krovininio transporto srautai.

Rekordinis kritimas – Kalvarijoje

Didžiausiu dyzelino pardavimų kritimu išsiskyrė Kalvarijos savivaldybė, kurioje šių metų sausio-spalio mėn. dyzelino pardavimai buvo net 73,4 proc. mažesni nei analogišku laikotarpiu pernai. Itin dideliu kritimu išsiskyrė Šakių raj. savivaldybė – 51,4 proc., Marijampolės raj. dyzelino pardavimai smuko 27,8 proc., Prienų raj. – 16 proc., Alytaus mieste – 13,6 proc.

„Matome labai aiškią tendenciją – savivaldybėse, esančiose arčiau Lenkijos, dyzelino pardavimų kritimas yra itin ryškus. Tarptautinio transporto vilkikai į vietines degalines beveik nebeužsuka, o ir gyventojai vis dažniau važiuoja į Lenkiją, kur įsigyja ne tik degalų, bet ir maisto bei kitų būtiniausių prekių. Dėl to nukenčia mūsų regionų ekonomika, o naudą gauna kaimyninės Lenkijos verslai“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

LIEPA prognozėmis, didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad atleidžiamų darbuotojų darbo užmokesčio fondas sieks 3 mln. eurų.

Ženklų degalų pardavimų kritimą labiausiai jaučia mažesni degalinių tinklai, kuriems sudėtinga amortizuoti negautas pajamas. Esant kritinei situacijai dauguma pasienio degalinių siekia optimizuoti veiklą. „Darbuotojų atleidimas – kraštutinė priemonė, tad ieškoma kitų, ne tokių skausmingų būdų, nuostoliams mažinti – trumpinamas darbo laikas, atsisakoma naktinių pamainų“, – teigė K. Čeredničenkaitė.

Kainų skirtumas – ne tik su lenkais, bet ir latviais

2026 m. Vyriausybė pasiūlė dyzelino akcizą didinti 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro už 1000 litrų, dėl to vienas litras dyzelino degalinėje pabrangtų 4 ct. Lenkija kitąmet dyzelino akcizo vėl nedidins, o tai reiškia, kad dyzelino kainos skirtumas kaimyninių šalių degalinėse padidės iki 14 ct/l. Augantis kainos atotrūkis vilios dar daugiau pasienio gyventojų vykti apsipirkti į Lenkiją.

Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvos verslo bendruomenė pasiūlė nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizo tarifą, taip eliminuojant dyzelino kainų skirtumą tarp valstybių. Šis sprendimas paskatintų vežėjus ir gyventojus degalus vėl piltis Lietuvoje ir padėtų išvengti tolesnio kainų augimą kitąmet.

Be to, LIEPA prezidentė atkreipė dėmesį, kad 2026 m. spaudimas bus ne tik iš Lenkijos, bet ir Latvijoje.  Šioje šalyje dyzelino akcizas augs 6 proc., tačiau dėl kitų įstatyminių nuostatų įsigaliojimo niuansų iki balandžio mėn. dyzelinas Latvijoje taptų apie 6 ct/l pigesnis nei Lietuvoje.

„Tokia kainų disproporcija neabejotinai paskatintų didesnį Lietuvos vairuotojų srautą į Latvijos degalines, o tai reikštų papildomus ekonominius nuostolius Lietuvai – mažesnes degalinių apyvartas, mažiau surenkamų mokesčių ir dar vieną konkurencinį spaudimą pasienio regionų verslams“, – pažymėjo K. Čeredničenkaitė.

Išplatintame bendrame verslo asociacijų laiške teigiama, kad atsižvelgus į dabartinį Vyriausybės siūlymą, Lietuvoje akcizas dyzelinui būtų didžiausias regione. Lenkija kitąmet planuoja išlaikyti esamą dyzelino akcizo lygį, kai Lietuva ketina jį dar labiau didinti – tai silpnins mūsų šalies degalų rinkos konkurencingumą, o tai turės neigiamų padarinių ekonomikai ir biudžeto pajamoms.

Atvirame laiške teigiama, kad 2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas Lietuvos ir Lenkijos degalinėse išaugo iki 10 centų už litrą. Dėl šio skirtumo dalis vežėjų dyzeliną piltis renkasi kaimyninėje valstybėje, o Lietuvos degalų rinka šiemet jau susitraukė 15 proc. Taigi, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamos papildė Lenkijos biudžetą, o Lietuvai liko tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.

Matydama šią situaciją, Lietuvos verslo bendruomenė ne kartą ragino atsakingas valdžios institucijas siekti regioninio susitarimo su kaimyninėmis šalimis dėl degalų akcizų tarifų suderinimo, kuris leistų išvengti mokesčių pajamų migravimo į mažesnių tarifų šalis.

Vilties suteikė ir ankstesni Vyriausybės planai stabdyti suplanuotą dyzelino akcizų didinimą. Nuostata „stabdyti dyzelino akcizo didėjimą“ buvo įrašyta XX-osios Vyriausybės programoje, todėl Lietuvos verslo bendruomenę siūlymas nesilaikyti programos įsipareigojimo nustebino ir nuvylė.

Vyriausybės siūlymas dyzelino akcizą kelti nuosaikesniu tempu nėra geras sprendimas, nes net ir švelnesnis didinimas padidins dyzelino kainų atotrūkį tarp Lietuvos ir Lenkijos, o mūsų šalies vartotojams dyzelino kaina išaugs papildomais 4 centais už litrą. Degalai yra daugelio  prekių ir paslaugų kainų sudedamoji dalis, todėl degalų kainų didinimas turės tiesioginį neigiamą efektą infliacijos augimui.

Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pakvietė, svarstant 2026 m. valstybės biudžeto projektą, įvertinti dyzelino akcizo didinimo pasekmes ir svarstyti racionalias alternatyvas.

Vienas iš sprendimų – nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizo tarifą, taip eliminuojant dyzelino kainų skirtumą tarp valstybių. Šis sprendimas paskatintų tarptautinius vežėjus degalus vėl piltis Lietuvoje ir padėtų išvengti tolesnio kainų augimą kitąmet.

Kita alternatyva – svarstyti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, siekiant išlaikyti degalų pirkimą Lietuvoje. Toks akcizo grąžinimo mechanizmas būtų ypač parankus Lietuvai, kuri kasmet vis kelia degalų akcizus, kai kaimyninė Lenkija laikosi priešingos strategijos – žemais mokesčiais palaikyti itin konkurencingą degalų kainą.

„Raginame pažvelgti į mokesčių politiką ne kaip į trumpalaikį fiskalinį įrankį, bet kaip į strateginę ekonomikos stiprinimo priemonę. Lėtėjantis BVP augimas, mažėjantis eksportas ir investicijų srautas – tai signalai, kad atėjo laikas keisti kryptį.  Subalansuota ir konkurencinga degalų akcizų politika gali sugrąžinti Lietuvos verslui konkurencingumą, sustiprinti šalies ekonomiką ir užtikrinti tvarius valstybės finansus“, – teigiama verslo asociacijų laiške.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėnesiais  dyzelino pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos degalinėse krito apie 15 proc.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. litrų dyzelino – tai 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokį smukimą, tris kartus viršijantį Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 procentus.

Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų mažėjimui turėjo metų pradžioje pasikeitusi tarptautinių vežėjų praktika – degalus jie vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje. 2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų pirkimo strategiją.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos bendra degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 m. gali siekti apie 480 mln. eurų. Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. eurų mažiau pelno mokesčio.

Didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų – atleistų darbuotojų darbo užmokesčio fondas siekia 3 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 metus, esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų. Tuo metu, jei dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 eurų už 1000 litrų, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų.

Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 m. duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos. „Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – teigė A. Bartkus.

Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL viceprezidentas Jurgis Polujanskas pabrėžė, kad iškastinio kuro vartojimą būtina mažinti ne mokesčių didinimu, o spartinant žaliąją transformaciją transporte. Jo teigimu, efektyviausią poveikį duotų priemonės, kurios didina atsinaujinančios energetikos dalį transporte – tai biometano, elektros, atsinaujinančių degalų skatinimas. Taip pat svarbu elektrifikuoti geležinkelių transportą, plėsti mažos taršos zonas miestuose, propaguoti viešąjį transportą.

Anot jo, taikant šiuos sprendimus, Lietuva iki 2030 m. galėtų pasiekti 17,7 proc. mažesnį naftos degalų vartojimą, sumažindama jį nuo 2,03 iki 1,67 mln. tonų naftos ekvivalento. „Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas,“ – sakė J. Polujanskas.

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 1,2 mlrd. litrų dyzelino (įskaičiavus ir žymėtą dyzeliną). Tai net 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dyzelino rinkos kritimas kone tris kartus viršijo Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 proc.

Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų kritimui turėjo metų pradžioje pasikeitęs tarptautinių vežėjų sprendimas degalus pirkti ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Dėl šiemet 25 proc. padidintų akcizų, dyzelino kainų skirtumas tarp kaimyninių šalių pasiekė 8-10 ct/l ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų strategiją. 8 ct/l – tai šimtai tūkstančių eurų per metus vienai įmonei, kuri per metus gali sunaudoti milijonus litrų degalų.

„Svarbu suprasti, kad pervežimo įmonės siekia kuo labiau optimizuoti sąnaudas – net vieno cento skirtumas už litrą dyzelino turi didelę ekonominę įtaką ir verčia rinktis pigesnį tiekėją. Šiuo metu kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra reikšmingas mūsų šalies nenaudai, todėl, jei situacija nesikeis, vežėjai į Lietuvos degalines negrįš“, – sako Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas.

LINAVOS duomenimis, apie 90 proc. tarptautinių vežėjų degalus perka Lenkijos degalinėse. Tokia padėtis kaimyninei valstybei naudinga, nes šalies biudžetą papildo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukos, o Lietuvoje lieka tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.

E.Mikėnas atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai vežėjai gali lanksčiai koreguoti degalų strategiją, atsižvelgiant į kainas skirtingose šalyse. Tačiau Lietuvos vidaus rinkoje vežėjai tokio pasirinkimo neturi. Pavyzdžiui, degalai sudaro iki 40 proc. keleivių pervežimo sąnaudų, todėl degalų kainos brangimas didina kelionių savikainą ir verčia vežėjus ieškoti nepopuliarių sprendimų: branginti bilietus, mažinti maršrutų skaičių arba visiškai atsisakyti mažiau pelningų maršrutų.

LINAVOS prezidento teigimu, valdžios sprendimas nuo 2026 m. sustabdyti dyzelino akcizo didinimą – pozityvus signalas vidaus rinkos vežėjams, tačiau norint susigrąžinti tarptautinius vežėjus to nepakaks.  „Iš Lenkijos pusės nematome signalų didinti akcizą – tai reiškia, kad kitąmet situacija nesikeis ir kaimyninė šalis kainų atžvilgiu toliau bus patrauklesnė. Taigi, Lietuvai reiktų ieškoti papildomų sprendimų, kaip didinti savo degalų rinkos konkurencingumą“, – akcentavo E. Mikėnas.

Svarbu mažinti kainų atotrūkį

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad dyzelino akcizas Lietuvoje pastaraisiais metais augo rekordiškai. Jei nuo 2026 m. šio mokesčio didinimas nebūtų pristabdytas, per dvejus metus dyzelino akcizas pakiltų net 47,5 proc. – tokiu tempu Lietuvoje neaugo nė vienas kitas mokestis.

Dyzelino akcizai buvo didinami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Brangstantys degalai didina infliaciją, mažina vietinio verslo konkurencingumą ir skatina socialinę įtampą. Kritusi paklausa lemia mažesnes biudžeto pajamas: surenkama mažiau akcizo, PVM bei pelno mokesčių. Vien šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Visgi, esant dabartinėms tendencijoms, LIEPA skaičiavimais, realybė kitokia – valstybė gali tikėtis tik beveik dvigubai mažesnė sumos nei planavo (apie 110 mln. eurų).

„Akivaizdu, kad Lietuva negaus beveik 100 mln. eurų biudžeto įplaukų, o laimės Lenkijos ekonomika. Naujosios Vyriausybės sprendimą sustabdyti akcizų didinimą nuo 2026 metų sveikintinas, bet nepakankamas – reikalingas toks akcizo lygis, kuris būtų artimas taikomam Lenkijoje. Tai padėtų sumažinti degalų kainų skirtumą abiejose šalyse, sudarytų sąlygas tarptautiniams vežėjams vėl grįžti į Lietuvos degalines ir didintų mūsų šalies biudžeto pajamas“, – sakė K. Čeredničenkaitė.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais Lietuvoje parduota 1,025 mlrd. litrų dyzelino (įskaitant žymėtą dyzeliną) – tai  net 16,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Vien liepos mėn. fiksuotas 17,3 proc. dyzelino pardavimų sumažėjimas lyginant su praėjusių metų liepos mėn.

„Net įsibėgėjus vasarai, kai dažniausiai stebimas sezoninis pardavimų augimas, dyzelino rinka ir toliau krenta, o šis kritimas beveik 3 kartus viršija optimistines Finansų ministerijos prognozes, kurios šiemet numatė vidutiniškai tik 6 proc. rinkos sumažėjimą. Praėjus daugiau nei pusmečiui po akcizo pakėlimo, situacija degalų rinkoje yra ypač sudėtinga, o pasienio su Lenkija regionuose – situacija tiesiog katastrofiška“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Šiemet Lietuvoje ženkliai padidinus dyzelino akcizą, o Lenkijai to nepadarius, vidutinė degalų kaina Lenkijos degalinėse tapo 8-10 ct/l mažesnė nei Lietuvoje. Šį skirtumą išnaudoja tiek pervežimo bendrovės, tiek  ir pasienio regiono gyventojai, kurie degalus pilasi Lenkijoje. Lietuvos degalinės, ypač pasienyje, neteko didžiosios dalies klientų. Kai kurių degalinių apyvartos krito net 95 proc, tad verslai priversti mažinti darbo vietas, trumpinti darbo laiką arba visai užverti duris.

Pardavimų kritimas ypač skaudžiai atsiliepė nedideliems degalinių tinklams, kurie turi mažiau finansinių išteklių nuostoliams kompensuoti. Dėl ženkliai kritusių pardavimų trumpinami kai kurių pasienio degalinių darbo laikai, atsisakoma naktinių pamainų.

„Pasienio degalinės priverstos imtis drastiškų priemonių, siekiant optimizuoti drastišką pajamų kritimą. Visomis išgalėmis siekiama išlaikyti darbuotojus, suprantant, kad atokiose Lietuvos savivaldybės darbo rinkos galimybės yra labai ribotos“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.

Akcizų didinimo tempas – beprecedentis

Lietuvoje dyzelino akcizų augimo tempas – sparčiausias Europos Sąjungoje. Šiemet dyzelino akcizas (su CO2 dedamąja) padidėjo 26,7 proc. (nuo 410 eurų iki 519,6 eurų už 1000 l). O jau 2026 metais planuojamas dar vienas reikšmingas šuolis – akcizas pakils dar 16,4  proc. iki 604,8 eurų už 1000 litrų.

„Per šiuos ir kitus metus bendrai akcizas dyzelinui bus išaugęs net 47,5 proc. – turbūt būtų sunku rasti mokestį, kurio kėlimo tempas būtų toks spartus.  Akivaizdu, kad akcizo didinimas vyksta beatodairiškai, be realaus vertinimo, kokias pasekmes jis sukelia tiek verslui, tiek valstybės biudžetui. Degalų kainų augimas skatina infliaciją, silpnina vietinį verslą, o dėl sumažėjusios paklausos valstybė surenka mažiau mokesčių: akcizo, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių“, – sakė LIEPA prezidentė.

Pavyzdžiui, šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau LIEPA skaičiavimais realybė kitokia t.y. atsižvelgiant į dabartinius degalų pardavimo rodiklius, šiemet surinkta bus vos apie 110 mln. eurų. Tai – beveik perpus mažiau nei planuota.

Siekiant išvengti ekonominio šoko, asociacija ragina atsakingas valdžios institucijas ne tik stabdyti planuojamą degalų akcizų didinimą nuo 2026 m., bet ir ieškoti sprendimų išlaikyti akcizų lygį, kuris būtų artimas Lenkijoje taikomam akcizo dydžiui. Kitu atveju rizikuojama prarasti konkurencingumą ir dar labiau mažinti valstybės pajamas.

Nors metų pradžioje Finansų ministerija žadėjo sprendimą dėl 2026 m. akcizo priimti po pirmojo ketvirčio duomenų paskelbimo, šis terminas jau kelis kartus atidėtas. Artėjant rudeniui, degalų rinkos dalyviai vis dar gyvena nežinomybėje, o tai dar labiau didina įtampą ir verslo neapibrėžtumą.

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 683 mln. litrų dyzelino – tai 17,5 proc. (145,2 mln. litrų) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vien gegužę dyzelino realizacija krito 16,5 proc. (32,6 mln. litrų) ir sudarė 164,6 mln. litrų, palyginti su praėjusių metų geguže. Be to, pirmą kartą šiemet fiksuotas ir benzino pardavimų mažėjimas – šių degalų pardavimai gegužę smuko 1,5 proc., nors ankstesniais mėnesiais augo.

Finansų ministerija prognozavo, kad padidinus akcizus šiemet dyzelino pardavimai mažės apie 6 proc., tačiau realūs skaičiai rodo, kad kritimas jau viršija 17 proc., o pardavimų mažėjimo tempas neslūgsta. Visgi Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės teigimu, dyzelino pardavimų statistika leidžia daryti išvadą, kad valstybei bus sunku įgyvendinti prognozes – degalų rinkos kritimas nemažėja, o nuo suplanuoto 6 proc. tikslo atsiliekama jau 3 kartus.

„Akivaizdu, kad šiemetinis degalų akcizo didinimas nepasiteisino – neigiamas pasekmes skaudžiai pajuto ne tik gyventojai ir verslas, bet ir valstybės biudžetas. Jei Lietuva nebūtų padidinusi akcizo degalams, būtų galima išvengta neigiamų padarinių šalies ekonomikai, o valstybės biudžetas nenukentėtų“, – teigė LIEPA prezidentė K. Čeredničenkaitė.

Gyventojams – didesnės kainos, verslui – negautos pajamos

Nuo šių metų pradžios daugiau nei ketvirtadaliu Lietuvoje padidinus akcizą dyzelinui, šių populiariausių degalų Lietuvoje kaina šoktelėjo daugiau nei 13 ct/l. Kaimyninės valstybės akcizų degalams nedidino, todėl Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausias regione.  Kadangi Lenkijoje dyzelinas vidutiniškai kainuoja 10 ct/l mažiau nei Lietuvoje, didžioji dalis transporto įmonių pasirinko degalus pildyti kaimyninėje šalyje.

Pasienio regione suaktyvėjo „degalų turizmas“ – didelė dalis gyventojų pildydami degalų bakus Lenkijoje, daugiau pirko ir šios šalies prekybos centruose. Nuostolius patiria ir degalų verslo įmonės. LIEPA duomenimis, Lietuvos degalinės š. m. sausio-gegužės mėn. negavo beveik 141,24 mln. eurų pajamų. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ prognozuoja, kad Lietuvos atsinaujinančių degalų gamintojai šiemet negaus 36 mln. eurų pajamų.

Prognozė: realios biudžeto pajamos gali sumažėti daugiau kaip 5,1 proc.

Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus teigia, kad Vyriausybės planai papildyti biudžetą didesnėmis degalų akcizų įplaukomis greičiausiai bus nepasiekti – pirminiai rezultatai rodo, kad realios biudžeto pajamos mažėja, o ekonomika jaučia neigiamą poveikį.

Nepaisant daugiau nei ketvirtadaliu padidintu akcizu dyzelinui, per penkis šių metų mėnesius surinkta 319,6 mln. eurų šio mokesčio pajamų. Tačiau 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, galiojant  gerokai mažesniam akcizui, buvo surinkta 305,8 mln. eurų. Susumavus įplaukas iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukas, 2025 m. buvo surinkta 368,3 mln. eurų, o tuo pačiu metu 2024 m. – 365,4 mln. eurų. Taigi, padidinus akcizą net 27 proc. bendra biudžeto nauda išaugo vos 0,8 proc.  –  tai tik 3 mln. eurų.

Pasak ekonomisto dr. A. Bartkaus, papildomos nominalios įplaukos negalėjo kompensuoti kainų augimo, kuris sumažino gyventojų ir verslo perkamąją galią.

„Suskaičiavus realias biudžeto pajamas 2025 m. ir 2024 m., tenka konstatuoti, kad realios biudžeto pajamos iš dyzelino akcizų ir PVM, surinktos per pirmus penkis 2025 m. mėnesius yra 2,5 proc. mažesnės nei per pirmus 2024 m. mėnesius. Jeigu tokia tendencija išliks iki metų pabaigos realus biudžeto nuostolis (įvertinus perkamąją pinigų galią) gali siekti net 5,1 proc.“ – prognozuoja  Vilniaus universiteto ekonomistas.

Raginimas stabdyti akcizų kėlimą kitąmet

Nuo 2026 metų planuojama dar kartą padidinti akcizą dyzelinui – iki 0,605 Eur/l. t.y. penktadaliu. LIEPA skaičiavimais, dėl padidinto akcizo dyzelino kainos degalinėse kitais metais išaugtų dar 11,2 ct/l.

Jei kaimyninės šalys ir kitąmet nedidins degalų akcizų, degalų kainų „žirklės“ tarp Lietuvos ir kitų regiono šalių dar labiau išsiplės, o tai lems, kad Lietuvoje dyzelino kaina taps nekonkurencinga ir paskatins daugiau įmonių bei gyventojų degalus piltis užsienio šalyse.

Pasak LIEPA vadovės K. Čeredničenkaitės, siekiant išvengti ekonominio šoko, atsakingos valdžios institucijos turėtų sustabdyti planuojamą degalų akcizų didinimą nuo 2026 m. Degalų mokesčių politika turi būti koordinuojama, atsižvelgiant į kaimyninių šalių planus. Kitu atveju rizikuojama prarasti konkurencingumą ir dar labiau mažinti valstybės pajamas.

Be to, siūloma ieškoti ir kitų sprendimų – pavyzdžiui, įdiegti dalinio akcizų kompensavimo mechanizmą. Šis 7 ES valstybėse taikomas instrumentas leistų transporto įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.

„Kartu su kaimynais“ atvirą laišką pasirašė pagrindinės verslą vienijančios asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Investuotojų forumas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija. Taip pat prie iniciatyvos prisijungė transporto, atsinaujinančios energetikos, prekybos degalais, žemės ūkio ir atskirų pramonės sektorių asociacijos.

„2026 m. Lietuvoje jau įtvirtintą degalų akcizų didinimą privalome sustabdyti nedelsiant, kol nepasiektas susitarimas su kaimyninėmis valstybėmis, o taip pat imtis kitų konkrečių priemonių, užtikrinančių Lietuvos konkurencingumą degalų prekybos sektoriuje“, – pažymima atvirame laiške.

Neigiamas akcizų didinimo pasekmes jau pajuto daug Lietuvos verslo sektorių – tai krovinių ir keleivių pervežimo kompanijos, kurjerių paslaugų, gamybos ir mažmeninės prekybos bendrovės. Dėl mažėjančio degalų pardavimų Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų – tai sukels įtampą valstybės biudžetui, kuriame numatytas ženklus krašto apsaugos ir socialinių išlaidų augimas. Kyla grėsmių, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas.

Galiausiai, pabrangę degalai jau didina prekių ir paslaugų savikainą. Ekonomistai įspėja apie galimą infliacijos proveržį – metinė infliacija kovo mėn. jau išaugo iki 4,1 proc.

Problema – akcizų skirtumai tarp valstybių

Laiško signatarai pabrėžia, kad dėl akcizų tarifų skirtumų, didesnius tarifus turinčios šalys patiria ekonominius nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai šiemet pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse.

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad mokesčiai nebūtų kliūtis bendros rinkos veikimui, tačiau šis principas neveikia, nes šalys tarpusavyje nekoordinuoja mokesčių politikos. Atvirą laišką pasirašiusių verslo asociacijų teigimu, Lietuva turėtų imtis lyderės rolės – inicijuoti dialogą bei susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl degalų akcizų politikos harmonizavimo. Tam turėtų būti suformuota Vyriausybinė institucijų darbo grupė, kuri būtų atsakinga už tokio susitarimo tarp valstybių pasiekimą arba inicijavimą.

Šiais metais Lietuvoje padidinus akcizus degalams, mūsų šalyje dyzelino akcizas tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 Eur/l (Latvijoje – 0,517 Eur/l, Lenkijoje – 0,397 Eur/l, o Estijoje – 0,372 Eur/l).

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį dyzelino pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos degalinėse krito 15 proc., o vien kovo mėn. – 16 proc.

Nuo šių metų pradžios padidinus degalų akcizus, transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse. Pirkdami degalus užsienyje žmonės sumoka akcizus ir pridėtinės vertės mokestį kitoms šalims, o taip pat kelia vietinių parduotuvių apyvartas.

Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą: tikėtina, kad kartu su kylančiu darbo užmokesčiu ir energetikos kainomis degalai turės didžiausią poveiki infliacijai bent kelis artimiausius mėnesius.

Šių metų sausį, palyginti su 2024-ųjų sausio mėnesiu, metinė infliacija sudarė 3,6 proc., parodė naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys. Didžiausią įtaką tam turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos kainų didėjimas.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, sako manantis, kad Lietuvoje matome antros infliacijos bangos pradžią. Jo nuomone, infliacijos rodikliai neigiamai nustebins ir vasario bei kovo mėnesiais.

Jis sako, kad lyginant su praėjusių metų infliacija, pastebimas vienas struktūrinis skirtumas. Praėjusiais metais Lietuvos infliaciją daugiausiai lėmė 6 proc. siekęs paslaugų kainų augimas, nes prekių kainos padidėjo tik 0,4 proc. Tuo tarpu šių metų sausį vartojimo prekių kainos padidėjo 2,4 proc., o paslaugų kainos – 0,3 proc.

„Nuo metų pradžios pabrangęs dyzelinas infliacijai turi įtakos dviem aspektais. Pirmą, tiesiog per degalų infliaciją, nes degalai bendros infliacijos struktūroje sudaro apie 6 proc. Bet didžiausias poveikis – per netiesioginę įtaką, tai yra per logistikos kainų padidėjimą ir įvairių prekių segmentų pabrangimą būtent dėl išaugusių logistikos kainų“, – sako pašnekovas.

Jis pastebi, kad yra ir dar vienas labai svarbus dalykas – praėjusiais metais mažėjusios energetinių išteklių kainos įmonėms kompensavo darbo užmokesčio augimo išlaidas.

„Dabar dujų kaina yra smarkiai padidėjusi, tad prie bendros infliacijos prisideda iš karto keli aspektai: tolesnis atlyginimo augimas, dyzelino kainos padidėjimas ir išaugusios dujų, elektros kainos“, – pastebi ekonomistas.

Anot A. Izgorodino, EK įmonių apklausų išankstiniai indikatoriai, leidžiantys įvertinti infliacijos perspektyvas, pastaruoju metu gana sparčiai kyla, tačiau infliacijoje jie atsispindi ne iš karto – įprastai tai užtrunka apie penkis–šešis mėnesius. Remiantis turimais išankstiniais duomenimis, vasarį ir kovą galima tikėtis dar šiokio tokio infliacijos paspartėjimo, tačiau vėliau ji tikriausiai nurims.

Pabrangusių degalų efektas

„Kaip ir buvo galima tikėtis, nuo metų pradžios padidėję akcizai ir smarkiai išaugusios degalų kainos tapo vienu pagrindinių infliacijos variklių. Brangesni degalai didina gamybos, tiekimo ir logistikos sąnaudas, kurios, savo ruožtu, atsispindi kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainose. Tai lemia ne tik maisto, bet ir kitų būtiniausių prekių bei paslaugų kainų augimą. Verslai, susidūrę su augančiomis sąnaudomis, priversti keisti kainodarą, tad gyventojams finansinė našta didėja, o ilgainiui brangesnių degalų poveikis taps dar labiau juntamas“, – komentuoja Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Čeredničenkaitė priduria, kad šių metų pradžia parodė, kad mokesčiai negali būti keliami neįvertinus jų ilgalaikių pasekmių tiek gyventojams, tiek valstybės ekonomikai, biudžetui.

„Išaugusių kainų poveikis yra labai įvairus ir turi rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, kai kuriose degalinėse apyvarta nuo naujų metų sumažėjo daugiau nei 50 proc., o Lietuvoje degalų nebepila ne tik tranzitinis transportas iš kitų šalių, bet ir vietos įmonės, dirbančios tarptautinėje rinkoje. Akcizų degalams didinimu valstybė greičiausiai sulauks priešingo efekto – pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau nei planuota”, – sako K. Čeredničenkaitė.

Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje. Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, teigia, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro tik neturėdamos kitos išeities.

„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 dienos yra sustabdžiusios kuro pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau apsimoka pilti kurą netgi Švedijoje“, – sako vežėjų atstovas.

Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje šiuo metu užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.

Ragina tartis su kaimynais

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), vienijančios šalies degalinių tinklus, prezidentė Kristina Čeredničenkaitė sako, kad su didžiausiais nuostoliais per pirmąsias tris šių metų savaites susidūrė pasienio degalinės – jų pardavimai sumažėjo net 50 proc.

„Transporto įmonės yra vienas pagrindinių degalinių klientų, tad jų sprendimai nepilti dyzelino Lietuvoje turi skaudžias pasekmes mažmeninės prekybos degalais sektoriui, o tai gali turėti tiesioginę įtaką akcizo surinkimui ir valstybės įsipareigojimų vykdymui – nuo krašto apsaugos iki socialinių reikmių“, – teigė asociacijos vadovė.

Čeredničenkaitės nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina kuo greičiau ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.

„Jau dabar turėtume žvelgti į 2026 metus, kurie pagal dabartinius akcizo didinimo planus atneš dar didesnį degalų brangimą. Čia būtinas valstybės vadovų įsikišimas, kad šalys pradėtų derėtis dėl vienodesnių sąlygų bent jau mūsų regione. Dabartinė situacija reikalauja ekonominės diplomatijos. Priešingu atveju ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos biudžetui”, – teigia K. Čeredničenkaitė.

Jos teigimu, Lietuva galėtų inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES. „Bent jau būtų naudinga pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – sako LIEPA vadovė.

Apmokestinimu smarkiai lenkiame kaimynes

Skirtingų ES šalių mokesčių politika dyzelino atžvilgiu skiriasi, tačiau šalyse, su kuriomis Lietuvai tenka konkuruoti, jis apmokestinamas mažiau.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, skaičiuojant tai, kiek įsipylus litrą dyzelio iš to gauna valstybės biudžetas, lyderės ES yra Airija ir Danija – po 0,94 Eur nuo litro degalų. Lietuva tarp labiausiai apmokestinančių dyzeliną valstybių šiuo metu kartu su Latvija yra 12–13 vietose – biudžetui nuo kiekvieno nupirkto litro degalų čia tenka 0,79 Eur. Tu tarpu Lenkija pagal šį rodiklį tik 20-oje vietoje – 0,67 Eur, Estija vos 26-oje – 0,63 Eur.

EK sausio 20 d. duomenimis, litras dyzelino Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai kainavo 1,64 euro, kai tuo tarpu Lenkijoje  – 1,48 euro, Latvijoje – 1,65 euro.

Drižo teigimu, šiuo metų aljansui priklausančių bendrovių skaičiai yra gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.

„Mano vertinimu, su sprendimu pakelti akcizą mes ne tik kad nesurinksime tų papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio. Transporto sektorius Lietuvoje yra didžiulis, turime 60 tūkst. vilkikų parką. Koks 15 proc. iš jų degalus pildavosi Lietuvoje, o dabar ta dalis sumažės iki minimumo ir tai pasijus tikrai ne į gerąją pusę“, – teigia vežėjų atstovas.

Vežėjai šalį kerta nestabteldami

Karolis Stasiukynas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas, teigia esantis tikras, kad degalinės pajamų kur kas mažiau gaus ne tik dėl to, kad jose rečiau lankysis gyventojai ir transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai, bet ir šalį kertantys užsienio šalių vežėjai.

„Blogiausia yra žmonėms, kurie negali niekur išvažiuoti arba važiuoti turi į Lenkiją. O vežėjai iš kitų šalių, kurie kerta Lietuvą ir orą teršia čia, kelius gadina čia, degalus pilasi kitose šalyse, mokesčiai nukeliauja kitoms valstybėms. Negalime būti brangiausi Europoje. Turime piktą kaimyną, turime galvoti apie ateitį. Lietuva vis tiek bus tranzitinė šalis, tad nepasiimti pinigų ir nepanaudoti jų gynybai, švietimui ar sveikatos apsaugai būtų nelogiška“, – dėsto K. Stasiukynas. Jo teigimu, klientų sumažėjimą pajautė daugelis sąjungai priklausančių degalinių, kai kurių apyvarta taip pat krito net 50 proc.

„Nesurinkti PVM ar akcizo skaičiai labai aiškiai matosi kiekvieną dieną. Kadangi kasos yra sujungtos su Mokesčių inspekcija, nesunku patikrinti, kiek pernai buvo degalų pilamasi tą pačią dieną. Akivaizdu, kad mes planuotų pinigų į biudžetą nesurinksim“, – konstatuoja pašnekovas.