Ant Seimo stalo – Lietuvos transportui svarbi direktyva

ES Žaliojo kurso politiką įgyvendinanti  RED III direktyva numato itin ambicingus tikslus – iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) turės sudaryti bent 42,5 proc. bendro ES energijos suvartojimo, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turės mažėti bent 55 proc. Transporto sektoriui reikės pasiekti dar vieną aukštą kartelę –  2030 m. net 29 proc. šio sektoriaus sunaudojamos energijos turės būti pagaminta iš AEI.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus reikės peržiūrėti ir koreguoti teisinę bazę, diegti naujus reguliavimo mechanizmus bei adaptuotis prie esminių pokyčių, kurie apims praktiškai visus šalies verslo sektorius.

Tam prireiks politinės valios ir efektyvaus dialogo tarp valstybės institucijų, verslo ir visuomenės. Diskusijos Seime taps kertiniu momentu, lemiančiu, kaip Lietuva gebės įgyvendinti šiuos pokyčius ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

Tai ne tik svarbus žingsnis klimato kaitos mažinimo link, bet ir galimybė Lietuvai stiprinti savo energetinę nepriklausomybę, skatinti investicijas į švarias technologijas, kurti naujas darbo vietas.

ES šalys narės REDIII direktyvą perkelti į savo nacionalinę teisę pilnai turi iki 2025 metų vidurio, tačiau jos pačios turi nuspręsti – kokiu tempu tai padaryti. Lietuva pasirinko gana greitą direktyvos perkėlimo kelią. Mano nuomone, atidėlioti nereikia, o į priekį judėkime mažais, bet užtikrintais žingsneliais.

Kas keisis?

Pirmiausia, degalų tiekėjai turės užtikrinti, kad 2030 m. šalies degalų balanse degalai iš AEI sudarytų nemažiau kaip 29 proc. Tai didelis iššūkis mat 2022 m. duomenimis, Lietuvoje tik apie 6 proc. transporte sunaudotos energijos yra pagaminama iš AEI.

Siekiant aukštesnių AEI tikslų, bus nustatomas 5,5% pažangiųjų biodegalų tikslas.  Padidinti žaliosios energijos dalį tikimasi įvedus naujovę –  taikant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) apskaitos sistemą,  benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuos elektra ir biometanu varomą transportą.

Taikant šią sistemą, mažėtų iškastinio kuro vartojimas ir didėtų paskatos vartoti daugiau AEI. Tikimasi, kad tai paskatintų elektra varomo transporto bumą, o krovinių ir keleivių pervežimo bendrovės naudotų daugiau biometano.

Tikimasi, kad nauja direktyva suteiks pagreitį elektromobilių rinkai, kuri šiuo metu plečiasi nepakankamai sparčiai. Priežastys visiems žinomos – nepakanka elektros įkrovimo infrastruktūros, per lėtai auga elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose.

Elektromobilumo bendrovių teigimu, REDIII verslas vertina palankiai, deja, realybė rinkoje kol kas smarkiai prasilenkia su keliamais tikslais. Pavyzdžiui, elektros įkrovimo bendrovės jau dabar investuoja milžiniškas lėšas į elektros įkrovos tinklą. Greitai viešųjų įkrovos stotelių skaičius bus pakankamas, tačiau kita medalio pusė – elektromobilius gyventojai vis dar perka vangiai, tad dauguma stotelių gali stovėti be darbo.

Rinkos dalyvių įsitikinimu, elektromobilius daugiausiai įsigyja įmonės, tad reikia ieškoti būdų, kaip skatinti gyventojus persėsti iš įprastų automobilių į elektra varomas transporto priemones.

Degalų kainos augs, bet ne dėl direktyvos

Visuomenėje pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kurias dar kursto ir su direktyva tinkamai nesusipažinę politikai, neva dėl RED III taikymo padidės degalų kainos degalinėse. Esą pagrindinė kainų kilimo priežastis yra numatomas didėjanti bio priedų dalis benzine ir dyzeline.

Svarbu pabrėžti, kad degalų kainos degalinėse nuo ateinančių metų iš tiesų padidės, tačiau RED III direktyva įtakos tam turės mažai. 2025 m. priežasčių kainoms kilti matome ne vieną. Visų pirma, nuo kitų metų pradžios didės degalams taikomi akcizai, įsigalios anglies dvideginio kintama akcizo dedamoji. LIEPA analitikai prognozuoja, kad dėl šių mokesčių didinimo 2025 m. šalies degalinėse benzino kaina vidutiniškai gali išaugti 8 ct./l, o dyzelino – 16 ct./l.

Degalų kaina galutiniams vartotojams nustatoma sudėjus naftos produktų kainą tarptautinėje rinkoje, perdirbėjo antkainį, logistikos kaštus, mokesčius ir degalinių maržą. Vis dėlto didžiausią dalį, apie 50 proc. galutinės kainos, sudaro mokesčiai valstybei: akcizas ir pridėtinės vertės mokestis. Atsinaujinančių išteklių dalis degaluose taip pat bus didinama, tačiau dėl šios priežasties degalų kainos vartotojams turėtų didėti tik 2-3 centais už litrą.

Apibendrinant, REDIII direktyva ir jos įgyvendinimą numatantys teisės aktai turės didelę įtaką visam transporto sektoriui – nuo pervežimo kompanijų, prekybos degalais ir elektros įkrovimo bendrovių iki biometano, biodegalų gamintojų. Todėl politikos formuotojams teks atsakinga užduotis – įsiklausyti į visų interesų pageidavimus ir rasti tinkamiausius Lietuvai sprendimus.